Nuo 1912 m. Čelsyje, Londone, Karališkosios sodininkystės draugijos organizuojama paroda tūkstančiams pasaulio sodininkų tampa svarbiausiu metų renginiu. Naujausias sodų kūrimo kryptis apžvelgia ir savo įspūdžiais dalijasi kraštovaizdžio architektė Gina Gajauskienė („Sodo magai“).
„Chelsea Flower Show“ savyje sujungia naujausias augalų veisles, inovatyvius kraštovaizdžio dizaino sprendimus ir kūrybiškumą, panaudojant netradicines medžiagas.
Parodoje žymiausi pasaulio kraštovaizdžio dizaineriai demonstruoja savo kūrinius, o gamintojai pristato su sodininkyste susijusius gaminius prekybos stenduose. Tai ne tik masinės gamybos produktai, bet ir kokybiški amatininkų rankų darbai: įvairios sodo dekoracijos, įrankiai, išskirtiniai darbo drabužiai. Šiais metais ir aš neatsilaikiau – nusipirkau puikią skrybėlę.
Kiek tik aprėpia akys – išskirtiniai kūriniai. Šiemet ypatingo lankytojų dėmesio sulaukė suknelė, pasiūta iš žolių šaknų. Žolės daiginamos bičių vaško formelėse, o vėliau ši „medžiaga“ suformuojama į natūralią tekstilę. Galbūt tai ateitis?
Soduose užkoduota galia
Kiekvienas sodas turi savyje užkoduotą tam tikrą žinutę. 2023 m. „Chelsea Flower Show“ tema buvo atkuriamoji sodų ir sodininkystės galia. Norėta pademonstruoti, kaip sodai teigiamai prisideda prie psichinės sveikatos ir gerovės, taip pat padeda aplinkai. Šiais metais parodomųjų sodų kategorijoje auksą laimėjo „Horatio’s Garden“. Šis sodas siekia būti priešprieša tradicinei ligoninių aplinkai. Sodas skirtas stuburo traumas patyrusiems žmonėms ir suprojektuotas taip, kad augalai būtų geriausiai matomi sėdint neįgaliojo vežimėlyje arba tiesiai iš lovų.
Gražiosios piktžolės ir kitos tendencijos
Kiekvienais metais parodos metu kraštovaizdžio dizaineriai pristato naujausias tendencijas ir kryptis. Šie metai šia prasme buvo kupini naujovių.
Valgomi augalai – viena ryškiausių šių metų tendencijų. Daugelyje sodų galima pamatyti, kaip maistui auginami augalai (nuo vaismedžių iki artišokų, šparagų, pankolių ir įvairių žolelių) gali būti išmaniai sujungiami į vientisą želdyną kartu su dekoratyviniais augalais neprarandant estetikos.
Miško sodas. Sukuriamas jausmas, kad esate visiškai apsuptas gamtos. Medžiai ir krūmai šiais metais vaidina pagrindinį vaidmenį parodoje, nes beveik kiekvienas parodos sodas demonstruoja, kaip galima įterpti didelius medžius į gana mažą sodo erdvę.
Piktžolės buvo aptinkamos visose sodų kategorijose. Piktžolės oficialiai tapo šių metų dizaino dalimi, o ne per naktį netyčia išdygusiais nepageidaujamais augalais. Siekiama parodyti, kad jos iš tiesų gali būti savaip gražios ir naudingos gamtai. Manau, kad ši žinia skleidžiama atsižvelgiant į vykstančius klimato pokyčius, nes piktžolės yra ypač atsparios, o lepesni, mažiau atsparūs augalai ilgainiui tiesiog išnyks.
„The Balance Garden“ pabrėžia svarbų piktžolių vaidmenį, ypač miesto ekosistemose. Sodas suprojektuotas atsižvelgiant į prisitaikymą, atsparumą klimato kaitos pokyčiams. Dėmesys apleistoms vietovėms. Šios vietos, nors atrodo apleistos ir be gyvybės, iš tikrųjų yra biologinės įvairovės židiniai.
Labai jaudinančią socialinę žinutę su savo sukurtu sodu „Centrepoint Garden“ pasiuntė dizaineris Cleve‘as Westas. Beje, šis sodas laimėjo auksą už geriausią sodo konstrukciją. Jo sukurtas sodas yra jaunimo benamystės metafora. Centrinė ašis – sugriuvęs namas. Matomas šeimos svetainės židinys simbolizuoja namus, jaukumą, šeimą. Sugriuvusį ar nugriautą namą laikui bėgant užvaldo gamta, taip tarsi pamažu užgydydama randus. Projekte taip pat gausu namo griuvėsių, liekanų. Nuvirtęs medis – tai benamystės metafora, t. y. būti išrautam su šaknimis.
Perdirbimas ir pakartotinis naudojimas. Soduose naudojami unikalūs elementai, pagaminti iš atliekų, tokių kaip senos plytos, betonas, drobė, virvė, grandinės, akcentai iš nuvirtusių medžių. Ši tema pristatoma kiekvienais metais, bet vis naujomis formomis.
Mini terasos, balkonai ir sodai induose
Nors „Chelsea Flower Show“ turi labai gilias tradicijas ir vyksta kasmet daugiau kaip 100 metų, tik prieš keletą metų atsirado nauja kategorija – balkonų ir konteineriniai sodai.
Parodoje buvo galima pamatyti nemažai pavyzdžių, kaip mažoje terasoje ar standartiniame balkone susikurti žaliąją ramybės oazę šurmuliuojančiame mieste.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad ši tendencija pasieks ir mus. Lietuvoje jau pastebiu pirmuosius žingsnius, bet vis dėlto tai – tik nuostabios išimtys. Dauguma lietuvių balkonų erdves vis dar naudoja ne poilsiui, o papildomam daiktų sandėliavimui.
Šios mažos erdvės tikrai gali būti ne tik gražios, bet ir praktiškos, skirtos atsipalaiduoti ir pramogauti.
Angliškas terminas „container gardening“ apima ne tik vazoninę sodininkystę, bet ir augalų sodinimą į kitas didesnes talpas, pagamintas, pavyzdžiui, iš betono, plastiko, metalo ar medžio. Šis sodo kūrimo metodas labiausiai tinka žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali sodinti augalų tiesiai į dirvožemį. Tai puiki išeitis stogams, terasoms, tiems, kurie savo sklype neturi derlingos žemės, tame plote yra įrengtos kietosios dangos arba trukdo medžių šaknys, bet labai norisi žalumos būtent toje vietoje. Galima naudoti pavienes dideles talpas, bet taip pat verta apsvarstyti galimybę įrengti mažų ir didelių vazonų grupes. Juose gali būti mėgstamų augalų deriniai: medeliai, krūmai, gėlės, naudingos žolelės, naudojamos tiek papuošti, tiek maistui ruošti. Tik svarbu paminėti, kad augalus lengviau auginti didesnėse talpose nei mažose. Taip yra dėl to, kad dideliuose induose telpa daugiau dirvožemio, augalų šaknys turi daugiau vietos, dirvožemis išlieka ilgiau drėgnas ir atsparus staigiems temperatūros svyravimams. Mažos talpos yra ypač linkusios išdžiūti, o karštą vasarą augalus jose gali tekti laistyti net du kartus per dieną, kad jie išliktų gyvi.
Veją keičia pieva
Tradicinė veja „Chelsea Flower Show“ praktiškai visiškai nebesutinkama. Ją keičia įvairių augalų bendrijos, natūralios pievos. Šių metų tvaraus sodo gaminio konkursą laimėjo laukinių gėlių pieva. Tokį teisėjų sprendimą lėmė liūdna realybė, kad Jungtinės Karalystės gamta yra viena labiausiai nualintų ir kad biologinei įvairovei gresia rimta grėsmė, o „Lindum’s Wildflower Turf“ padeda šią problemą spręsti. Pievos mišinį sudaro 27 laukinės gėlės ir kiti daugiamečiai augalai, naudingi vabzdžiams ir paukščiams.
Parodoje sodų takai daugiausia buvo įrengti iš vandeniui laidžių medžiagų: žvyro, senų plytų, susmulkinto betono ir perdirbtų medžiagų. Taip pabrėžiamas prisitaikymas prie vis dažnėjančių trumpalaikių liūčių, prisidedama prie potvynių prevencijos.
Dėmesys daugiamečiams augalams
Tvarumas, ekologija, biologinės įvairovės išsaugojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos – temos, kurios „Chelsea Flower Show“ tęsiasi metų metus. Neabejotinai geriausias būdas prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo yra apsodinti sodą įvairių rūšių augalais. Savo vietą sode turėtų rasti ir medžiai, ir krūmai, ir žoliniai augalai. Parodoje kai kuriais atvejais buvo galima pamatyti, kaip į vieną kvadratinį metrą pasodinta daugiau nei 40 vienetų augalų!
Autentiško ryšio su gamta kūrimas buvo daugelio demonstruotų sodų esmė. Stengtasi sukurti laukinės gamtos bendrijas, buveines miesto aplinkoje.
Nors šioje srityje kiekvienas namų ūkis atskirai globalių pokyčių nepasieks, visgi, jei tvarios aplinkos kūrimo ir ekologiškumo principų laikysis kiekvienas sodininkas, bendrai tai gali turėti gana reikšmingą įtaką. Globalus pokytis – tai mažų pokyčių suma. Tai kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas padaryti kažką. Tai gali būti pakartotinis medžiagų panaudojimas, lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas laistymui ar vienmečių augalų atsisakymas. Pageidautina, kad rinktųsi vietines augalų rūšis, kurios puikiai auga natūraliomis sąlygomis, nereikalauja didelės priežiūros, tręšimo ir laistymo.
Labiausiai patikę sodai
Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad „Chelsea Flower Show“ – daugybė labai neįprastų, kartais net keistų sprendimų, tačiau pasigilinę ir į viską pažiūrėję per asmeninę prizmę visada rasite idėjų, kurios pritaikomos kasdienėje praktikoje. Šiais metais mano favoritai:
„Hamptons Mediterranean Garden“, dizaineris Filippo Desteris. Sodo erdvė yra padalyta į poilsio erdvę su tekančiu vandeniu ir į modernią lauko virtuvę su pietų stalu. Abi šios erdvės atskirtos mažosios architektūros elementais. Spalvų, tekstūrų ir aukščio balansas visame sode, mano akimis, tiesiog tobulas. Ribos aiškiai apibrėžtos pakeltomis gėlinėmis. Sausrai atsparūs augalai puikiai atspindi tematiką.
Kitas didžiulį įspūdį palikęs sodas yra Sarah Price sukurtas „The Nurture Landscapes Garden“. Jai puikiai pavyko suderinti spalvas, tekstūras ir augalų aukščius nuostabioje ekspozicijoje. Likau sužavėta jos lengvumo pojūčio ir gebėjimo derinti augalus. Autorės sukurtas sodas man iš karto asocijavosi su dailininko nutapytu paveikslu. Ankstyvo ryto šviesoje barzdotieji vilkdalgiai atrodė išties nepakartojamai.
Tiems, kurie turi ūksmingus sodus, vertėtų atkreipti dėmesį į parodos lankytojų daugiausia simpatijų pelniusį sodą – „A Life Worth Living Garden“. Jame naudojama daug mums pažįstamų augalų: vilkdalgiai, melsvės, baltašaknės, paparčiai, tūbės, akantai.
Jei kas nors paprašytų pasirinkti geriausią, gražiausią, įspūdingiausią gėlę parodoje, būčiau lengvai įstumta aklavietėn. Niekada negalvoju apie augalus mados prasme, augalai niekada neturėtų būti madingi ar nemadingi, jie turėtų būti mylimi visada vienodai. Svarbiausia – kiekvienai vietai parinkti tinkamą augalą.
